Kaip ir dauguma išsivysčiusių šalių, Kinija šiandien susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Būtinybė sumažinti darbo jėgą ir padidinti produktyvumą paskatino Pekiną sugalvoti sprendimą: gamyklose įrengti daugiau pramoninių robotų. Tačiau tai nepadės.
Siekdama patobulinti gamybos linijas, kurios galėtų gaminti didesnės vertės produktus, Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija praėjusį mėnesį paskelbė „Robot Plus“ taikymo planą. Jo tikslas aiškus: iki 2025 m. padvigubinti robotų tankį pramonės sektoriuje nuo 246 robotų 10 000 darbuotojų 2020 m. Plane siūloma išplėsti mašinų naudojimą, įtraukiant hidroelektrines, vėjo jėgaines ir kritines energijos sistemas.
Toks technologijų taikymas yra Pekino veikimo būdas (pagalvokite apie „Pagaminta Kinijoje 2025“). Pasak „Daiwa Capital Markets Hong Kong Ltd.“, norint pasiekti pastarąjį tikslą, robotų tankumas turi didėti tik 13 % per metus(1). Tuo tarpu šalies gamybos darbuotojų skaičius per ateinančius trejus metus greičiausiai mažės, kaip ir 2020 m. Našumo augimas toliau lėtėjo, todėl didėjo pramonės įrangos paklausa. Apskritai ši tendencija rodo idealią automatizavimo pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.
Vietinės įmonės, tokios kaip „Estun Automation“ ir „Shenzhen Inovance Technology“, kuria greitas ir tikslias mašinas, kurios gali surinkti automobilius, judėti 3D formatu ir sudėtingais būdais lenkti – beveik kaip žmogaus ranka. Kitos gali suvirinti, sukti varžtus ir daryti lazerinius žymėjimus. Metalo apdirbimo ir automobilių dalių įmonės vejasi, jų pardavimai 2022 m. paskutinįjį ketvirtį išaugo 72 %. Japonijos bendrovės „Fanuc Corp.“ ir „Yaskawa Electric Corp.“ užėmė lyderio pozicijas rinkoje ir patenkino didžiąją dalį paklausos.
Tuo tarpu ankstesnis vyriausybės siekis automatizuoti gamyklas lėmė, kad Kinija turi didžiausią pasaulyje robotų darbo jėgą ir didžiausią metinį įdiegimą. Tai padeda pagreitinti gamybos procesą ir pagerinti gamybos tikslumą.
Tačiau daugiau robotų diegimas gamybos cechuose nereiškia, kad Kinija pasieks sparčią technologinę pažangą ir padidins produktyvumą. Nors šios mašinos yra skirtos užpildyti darbo jėgos spragas, joms taip pat reikia aukštos kvalifikacijos žmonių, kad galėtų pasinaudoti išmaniosios gamybos privalumais. Neturėdami tinkamos kvalifikacijos, darbuotojai negali programuoti ir valdyti automatizavimo įrangos.
Atsižvelgiant į tai, kaip greitai Kinija diegia šią technologiją, 300 milijonų šalies migrantų darbuotojų vargu ar reikšmingai prisidės prie gamybos bendrojo vidaus produkto. 2021 m. duomenimis, tik 12,6 % jų turėjo aukštąjį išsilavinimą ar aukštesnįjį.
Tai kelia nerimą didžiausiai pasaulio darbo jėgai. Iki šio dešimtmečio pabaigos iki 40 procentų šimtų milijonų migrantų darbuotojų atliekamų operacijų bus automatizuotos. Kadangi daugiau nei pusei jų yra 41 metai ir daugiau, perkvalifikuoti juos yra sudėtinga. Tuo tarpu pritraukti jaunesnius, labiau kvalifikuotus ir išsilavinusius kinus užtruks laiko – ir tai neįvyks tokiu tempu, kaip didėja robotų tankumas, ar per ministerijos nustatytą laiką. Tuo pačiu metu vis mažiau žmonių renkasi užsiimti gamyba, pirmenybę teikdami paslaugoms. Šie piliečiai dabar yra mažiau mobilūs, ieško darbo arčiau namų.
Siekdami sustabdyti tolesnį darbuotojų metimą iš darbo, vyriausybės planuotojai dėjo daug pastangų, kad paskatintų darbuotojus grįžti į darbą po nulinio pasveikimo nuo Covid. Buvo paskelbta apie keletą subsidijų. Po Mėnulio Naujųjų metų tūkstančiai autobusų, lėktuvų ir traukinių buvo mobilizuoti, kad vežtų žmones į gamybos centrus ir statybvietes. Pietiniame Dongguano mieste pareigūnai išleido beveik 3 mln. dolerių darbuotojų įdarbinimui. Nors tai galėtų padėti infrastruktūrai ir paslaugoms, šioms pastangoms gali pakenkti, jei Kinijos gamyklose nedaug žmonių galės valdyti sudėtingus robotus.
Politikai skiria dėmesio darbo jėgos mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Jie taip pat skatina įmones investuoti į profesinį mokymą. Tai galėtų padėti, tačiau Pekinas turi padaryti daugiau, kad darbuotojai pasivytų robotus. Paskutinis dalykas, kurio jis nori, yra krūva neveikiančių mašinų.
Ši skiltis nebūtinai atspindi redaktorių ar „Bloomberg LP“ ir jos savininkų požiūrį.
Anjani Trivedi yra „Bloomberg Opinion“ apžvalgininkė. Žurnalas apžvelgia tokius sektorius kaip politika ir inžinerijos, automobilių, elektromobilių bei akumuliatorių pramonės įmonės Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Anksčiau ji buvo finansų ir rinkų apžvalgininkė bei reporterė „The Wall Street Journal“. Prieš tai ji dirbo investicinės bankininkės pareigose Niujorke ir Londone.
Įrašo laikas: 2023 m. kovo 23 d.
